2017 m. sausio 18 d., trečiadienis
 
English
Į pradžią
VALSTYBĖS SIENOS APSAUGOS TARNYBA
prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos
Kontaktų sąrašas Savanorių pr. 2, LT-03116 Vilnius, Lietuva
Tel. (+370 5) 271 9305
Faks. (+370 5) 271 9306
Į./k. 188608252
Vertikalus meniu




 
Lankytojų statistika
Skaičiuojama nuo: 2007-05-01
Iš viso apsilankė: 7970672
Šiandien apsilankė: 3732
Dabar naršo: 51

Biudžetinė įstaiga
Įmonės kodas 188608252

Savanorių pr. 2
LT-03116 Vilnius, Lietuva
Tel. (+370 5) 271 9305
Faks. (+370 5) 271 9306

Pasitikėjimo telefonas
8-800 10 112

El.paštas dvks@vsat.vrm.lt

Duomenys apie VSAT prie VRM kaupiami ir saugomi Juridinių asmenų registre

Į Parlamento gynėjų rikiuotę stojo ir esami, ir buvę, ir būsimi pasieniečiai (foto)
2017.01.12

Į Seime surengtą laisvės gynėjų rikiuotę stojo ir dvi dešimtys šiuo metu VSAT tarnaujančių pasieniečių, 15 dabartinių Pasieniečių mokyklos kursantų bei būrys anksčiau VSAT tarnavusių žmonių, daugelis kurių yra Pasieniečių klubo nariai.


Ketvirtadienį, Sausio 13-osios išvakarėse, į susitikimą Seime susirinko buvę Parlamento ir kitų svarbių Lietuvos laisvei objektų gynėjai.

Seimo vitražo galerija pernai minint Sausio 13-osios 25-metį buvo pavadinta Laisvės gynėjų galerija. Ketvirtadienį jau nuo ryto į ją rinkosi iš visų Lietuvos kampelių atvykę tuometiniai krašto apsaugos savanoriai, tarp kurių daugiausiai prieš 26 metus buvo pasieniečių. Daugelis jų pasipuošė to meto uniformomis. Jas, beje, jie pasisiuvo savo lėšomis, nes nedaugelis yra išsaugoję senąsias, o ir dydžiai jau pasikeitę. Seni bendražygiai džiaugėsi galėdami susitikti, pabendrauti, pasidaryti bendras nuotraukas.

Vidudienį Seimo vitražo galerijoje jie išsirikiavo tradicinėje rikiuotėje, menančioje prieš 26 metus Lietuvą sukrėtusius istorinius įvykius. Tarp rikiuotės dalyvių buvo ir 21 anuometinis Parlamento gynėjas, šiuo metu tarnaujantis Pagėgių, Ignalinos, Varėnos ir Vilniaus rinktinėse. Šalia rikiuotėje stovėjo būrys buvusių pasieniečių, irgi dalyvavusių Sausio 13-osios įvykiuose. Dauguma pastarųjų yra Pasieniečių klubo nariai, nenutraukę ryšių su buvusia savo tarnyba. Į rikiuotę stojo ir 15 dabartinių Pasieniečių mokyklos kursantų, kurie 1990-aiaisiais dar nebuvo gimę ir apie tų dienų įvykius žino tik iš pasakojimų. Apsilankymas Seime jiems tapo puikia istorijos ir pilietiškumo pamoka.

Po rikiuotės jos dalyviai susirinko į susitikimą Kovo 11-osios Akto salėje. Kai kurie gynėjai, Pasieniečių klubo nariai, dar dalyvaus sausio 13-ąją Seime vyksiančiame iškilmingame Laisvės gynėjų dienos minėjime.

                                                                                ______________________

Lietuvai minint tragiškų sausio įvykių 26-ąsias metines, kviečiame prisiminti tuometinių pasieniečių veiklą tomis jaunai valstybei dramatiškomis dienomis. Apie tai monografijoje „Lietuvos valstybės sienos apsaugos istorija“ rašo istorikas Gintautas Surgailis.

1990 m. pabaigoje prasidėjus kolaborantų ir okupantų tam tikriems agresyviems veiksmams ir gavus informacijos apie galimus svarbių valstybės objektų užpuolimus, Krašto apsaugos departamento (KAD) vadovybė ėmėsi tam tikrų atsargumo priemonių.

Nuo 1990 m. Kalėdų naktimis keliolika KAD darbuotojų pradėjo budėti KAD pastate Vilniuje, Kosciuškos g. 36. Pasienio apsaugos tarnybos (PAT) operatyvinė grupė sustiprino Aukščiausiosios Tarybos (AT) apsaugą.

1991 m. sausio 8 d. rytą prasidėjo neramumai prie Aukščiausiosios Tarybos. Sovietų Sąjungos specialiųjų tarnybų sukurtos „Jedinstvos“ organizacijos nariams, perrengtiems civiliniais drabužiais, sovietų kariškiams bei SSRS specialiųjų tarnybų pareigūnams bandant šturmu užimti Aukščiausiosios Tarybos pastatą, jau po valandos Aukščiausiosios Tarybos pastate buvo apie 200 Vilniaus ir Šalčininkų rajonų užkardų pasieniečių.

Po kelių valandų pasieniečiai pradėjo rinktis ir iš tolimesnių pasienio užkardų, o pavakare susirinko visų užkardų pasieniečiai. Šalčininkų rajono užkarda evakavo visus pasienio kontrolės postus. 
 
Nuotraukoje - PAT greitojo reagavimo būrio vadas Z. Žulonas (kairėje) ir V. Mizgaitis 1991 m. sausio įvykių metu
 
Pasieniečiai ir toliau budėjo postuose nesikeisdami 3–4 paras, nes didesnė jų dalis buvo Aukščiausiojoje Taryboje arba saugojo miestų ir rajonų valstybinės reikšmės objektus.

Pagal išgales pasieniečiai keisdavosi: baigę budėjimą postuose, keisdavo budėjusius Aukščiausiojoje Taryboje, pastarieji grįždavo į PKP – čia nebuvo galimybių bent kiek pamiegoti, tačiau Aukščiausiojoje Taryboje buvo didesnė psichologinė įtampa.

Pirmomis sausio įvykių dienomis pasieniečiai ir kiti gynėjai įsitvirtino Aukščiausiojoje Taryboje. Buvo išstatyti postai, pasirūpinta gynėjų poilsiu ir maitinimu, aktyviai tęsiamos ginkluotės paieškos ir, smarkiai rizikuojant, per sovietų išstatytas kelių užkardas buvo organizuotas ginklų pristatymas į Aukščiausiąją Tarybą.

Sausio 11 d. buvo sudarytas Aukščiausiosios Tarybos gynybos štabas. Vadu tapo KAD generalinis direktorius A. Butkevičius (dešiniojoje nuotraukoje pirmas iš kairės), pavaduotoju – PAT skyriaus viršininkas Virginijus Česnulevičius (antras iš dešinės), AT gynybos štabo viršininku – Jonas Gečas (pirmas iš dešinės).

Sausio 11 d. Aukščiausiosios Tarybos gynėjai davė priesaiką. Nors ir sudarius štabą, V. Česnulevičiui praktiškai teko ir toliau rūpintis Aukščiausiosios Tarybos gynyba, nes dauguma gynėjų buvo pasieniečiai, be to, papildomai dar teko rūpintis ir Spaudos rūmų, TV bokšto, Vyriausybės pastato, savivaldybių gynyba bei Pasienio apsaugos tarnybos veikla.

Sausio 10 d. Aukščiausiojoje Taryboje nuolatos buvo apie 600 gynėjų, iš jų – apie 500 pasieniečių. Tik 70 Aukščiausiosios Tarybos gynėjų buvo ginkluoti mažo kalibro šautuvais, pistoletais, medžiokliniais šautuvais, vienu kitu senu naganu, t. y. tik apie 12 proc., kiti –metaliniais strypais, lazdomis ir pan.

Druskininkų pasienio užkardos viršininko Prano Baublio iš Druskininkų atvežtais sprogmenimis buvo užminuotos prieigos prie Aukščiausiosios Tarybos, jie taip pat buvo panaudoti Aukščiausiosios Tarybos stogui užminuoti, juos pritvirtinus ant strypų, kad būtų aiškiai matomi ir kad sutrukdytų ant stogo nusileisti sovietiniams desantininkams.

Aukščiausiosios Tarybos gynėjų gretose buvo ne tik KAD, bet ir Aukščiausiosios Tarybos apsaugos skyriaus darbuotojų, kelias dienas po kelias dešimtis muitininkų ir Policijos akademijos klausytojų, šaulių, savanorių iš Kauno, Vilniaus, Šiaulių ir kai kurių kitų miestų. Į Aukščiausiosios Tarybos rūmus iš Kauno atvyko grupė Karininkų kursų klausytojų ir dėstytojų, vadovaujamų Bronislovo Vizbaro.

Aukščiausiosios Tarybos apsaugai buvo įrengti 23 gynybos postai, 16-oje iš jų budėjo pasieniečiai.

Sausio 10 d. V. Česnulevičius gavo A. Butkevičiaus nurodymą nusiųsti po būrį gynėjų į Vyriausybės rūmus, Spaudos rūmus, televizijos bokštą. Į Vyriausybės rūmus buvo perkelti su savo ginkluote 52 Šalčininkų užkardos pasieniečiai, vadovaujami Gedimino Kastanausko ir Algimanto Sauliaus, į Spaudos rūmus ir TV bokštą – po 15 Rokiškio užkardos pasieniečių, persirengusių civiliniais drabužiais ir be ginklų.

Pasieniečiams, pasiųstiems į TV bokštą, vadovavo Eugenijus Šepetys. 10 Jurbarko atskirojo PKP pasieniečių buvo nusiųsti saugoti Vilniaus miesto savivaldybę.

Aukščiausioji Taryba 1991 m. sausio 12 d. nutarimu nustatė, kad „Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ir krašto apsaugos padaliniai svarbiausiųjų valstybinių objektų užpuolimo atvejais turi teisę priešintis bet kuriam užpuolikui.“ Taigi užpuolimo atveju ginklo panaudojimas ginant Aukščiausiąją Tarybą, Vyriausybės pastatą, Lietuvos banką juridiškai buvo įteisintas, nors faktiškai beveik neturint ginklų gynyba galėjo būti tik formali.

Tačiau ginklų panaudoti neteko. Sausio 13-osios naktį okupantai šturmavo Vilniaus televizijos bokštą, kurį saugojo neginkluoti Lietuvos patriotai. Buvo pralietas taikių TV bokšto gynėjų kraujas. Kilus milžiniškam pažangiosios pasaulio visuomenės pasipiktinimui, okupantai puolimą sustabdė, nors planų puolimą pakartoti neatsisakė.

Už ištvermę, pasiaukojimą, organizuojant Lietuvos Respublikos Aukščiausiosios Tarybos rūmų ir kitų valstybinių objektų apsaugą, KAD generalinis direktorius 30 pasieniečių apdovanojo garbės raštais, 98-iems pareiškė padėką, 483-iems pasieniečiams buvo skirtos piniginės premijos. Nors vertų apdovanojimų buvo kur kas daugiau, tačiau buvo atrinkti tik labiausiai pasižymėję.

Tačiau sausio įvykių metu buvo ir tokių KAD darbuotojų, kurie neįvykdė savo pareigos Tėvynei ir elgėsi negarbingai, buvo ir tokių, kurie paprasčiausiai pabėgo iš Aukščiausiosios Tarybos bei kitų saugomų objektų. Vėliau kai kuriuos iš jų KAD generalinis direktorius A. Butkevičius atleido.

Buvo ir pasieniečių, vengusių atvykti saugoti Aukščiausiosios Tarybos. Tokių, kaip vėliau prisiminė V. Česnulevičius, buvo keliolika. Po sausio įvykių dauguma vengusių ginti Aukščiausiąją Tarybą iš PAT buvo atleisti, nors tą padaryti pagal tuometinę teisinę bazę buvo nelengva (visi Krašto apsaugos sistemos darbuotojai dirbo pagal Darbo sutarties įstatymą ir pasieniečiai kasdien atvykdavo į savo užkardas, ten ėjo savo pareigas arba turėjo nedarbingumo lapelius, „slaugė“ sergančius vaikus, žmonas ir pan.), bet daugiausia išėjo „savo noru“.

 
Atgal   Spausdinti  
© Valstybės sienos apsaugos tarnyba. Visos teisės saugomos. Sprendimas: Idamas, Infostruktūra. Įdiegta Smart Web sistema.