2019 m. gegužės 26 d., sekmadienis
 
English
Į pradžią
VALSTYBĖS SIENOS APSAUGOS TARNYBA
prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos
Savanorių pr. 2, LT-03116 Vilnius, Lietuva
Tel. (+370 5) 271 9305
Faks. (+370 5) 271 9306
Į.k. 188608252
Vertikalus meniu




Biudžetinė įstaiga
Įmonės kodas 188608252

Savanorių pr. 2
LT-03116 Vilnius, Lietuva
Tel. (+370 5) 271 9305
Faks. (+370 5) 271 9306

Pasitikėjimo telefonas
8-800 10 112

El.paštas dvks@vsat.vrm.lt

Duomenys apie VSAT prie VRM kaupiami ir saugomi Juridinių asmenų registre

Nuo Plieno sutarties iki Europos Sąjungos

 Trumpa Europos Sąjungos istorija

Vakarų Europos valstybių vienijimosi pradžia - 1950-ieji. Tuomet Prancūzijos užsienio reikalų ministras Robertas Šumanas pateikė savo ir Žako Monė parengtą planą, kuriuo remiantis buvo pasiūlyta suvienyti šešių Europos valstybių anglių ir plieno pramonę.

1951 m. Belgija, Italija, Liuksemburgas, Olandija, Prancūzija bei tuometinė Vokietijos Federacinė Respublika pasirašė sutartį bei įkūrė Europos anglių ir plieno bendriją (EAPB). Šių pramonės šakų suvienijimas leido šalims padidinti pramonės efektyvumą ir sumažinti naujų karinių konfliktų Europoje galimybę.

Nauja organizacija veikė itin sėkmingai, todėl jau po šešerių metų, 1957-aisiais, tos pačios šešios valstybės Romos sutartimi įsteigė Europos ekonominę bendriją (EEB).

EEB iš esmės pakeitė tarptautinės prekybos tvarką - panaikino tarpusavio muitus bei tarifus, leido laisvai judėti darbo jėgai, prekėms, kapitalui, paslaugoms, koordinavo žemės ūkio, transporto, aplinkos apsaugos, mokslinių tyrimų bei technologijų kūrimo politiką.

Per trumpą laiką EEB šalys daug pasiekė ekonominiu požiūriu, o gamybos apimtimi ir efektyvumu ėmė sparčiai vytis Jungtines Amerikos Valstijas.

1967 metais Europos anglių ir plieno bendrija, Europos ekonominė bendrija bei Euratomas buvo pavadintos Europos bendrija (EB).

Vakarų Europos valstybių bendradarbiavimas stiprėjo ir apėmė naujas veiklos sritis, daugėjo Europos bendrijos narių.

1992 metais Mastrichte (Maastricht, Nyderlandai) pasirašyta Europos Sąjungos sutartis. Ji įsigaliojo 1993 metų lapkričio 1 d. Tuomet pradėta oficialiai vartoti Europos Sąjungos pavadinimą.

Šiandien Europos Sąjunga apima 3.9 mln. kv. kilometrų, vienija 27 valstybes ir 455 milijonus gyventojų. Tai didžiausias pasaulyje prekybos blokas.

 Europos Sąjungos narės:

 nuo 1957 m.

 Belgija
 Prancūzija
 Vokietija
 Italija
 Liuksemburgas
 Nyderlandai

 

 nuo 1973 m.

 Jungtinė Karalystė
 Airija
 Danija

 nuo 1981 m.

 Graikija

 nuo 1986 m.

 Portugalija
 Ispanija

 nuo 1995 m.

 Austrija
 Suomija
 Švedija

 nuo 2004 m.

 Kipras
 Čekija
 Estija
 Vengrija
 Latvija
 Lietuva
 Malta
 Lenkija
 Slovėnija
 Slovakija

 nuo 2007 m.

 Bulgarija
 Rumunija

 nuo 2013 m.

 Kroatija

 Svarbiausios Europos Sąjungos sutartys:

  • Romos sutartis - 1957 m. kovo 25 d. Romoje buvo įsteigta Europos ekonominė bendrija.

  • Suvestinis Europos aktas – 1986 m. vasario 17 d. Liuksemburge pasirašyta ( įsigaliojo 1987 m. liepos 1 d.) sutartis, peržiūrėjusi ir padariusi pakitimus Europos Bendrijų steigimo sutartyse.

  • Europos Sąjungos (Mastrichto) sutartis - 1992 m. vasario 7 d. Mastrichte pasirašyta (įsigaliojo 1993 m. lapkričio 1 d.) sutartis, kuria įsteigta Europos Sąjunga.

  • Amsterdamo sutartis – 1997 spalio 2 d. Amsterdame pasirašyta sutartis, padariusi tam tikras Europos Sąjungos sutarties, Europos Bendrijų steigimo sutarties ir kai kurių su jomis susijusių aktų pataisas.

  • Konstitucinė sutartis - parengta Konvento dėl Europosateities (2002 rugpjūtis- 2003 birželis), o 2004 m. birželio mėn. priimta Europos Vadovų Tarybos.

Kiekviena valstybė narė Konstitucijos sutartį turi ratifikuoti, nuo to priklauso ar pastaroji įsigalios. Yra du ratifikavimo būdai: parlamentinis ir referendumas.

Lietuva yra pirmoji ES valstybė narė, ratifikavusi Konstitucinę sutartį - Lietuvos Respublikos Seimas Konstitucinę sutartį ratifikavo 2004 m. lapkričio 11 d.

 Simboliai

- Vėliava
Vėliavą sudaro melsvas (melsvo dangaus) fonas, kuriame pavaizduotos dvylika žvaigždžių, išsidėsčiusių apskritimo forma. Žvaigždės simbolizuoja Europos gyventojų vienybę. Žvaigždžių skaičius yra nekintamas. ES vėliava oficialiai buvo patvirtinta 1986 metais.

- Himnas
Europos Sąjungos himnas - 1972 metais Tarybos patvirtinti trys Liudviko van Bethoveno Devintosios simfonijos finalo aranžuotės fortepijonui, pučiamųjų orkestrui ir simfoniniam orkestrui. Aranžuočių autorius- Herbertas fon Karajanas. Žodžiai-FrydrichoŠilerio "Odė džiaugsmui".

- Europos diena - gegužės 9-oji.

- Pasas
Europos Sąjungoje nėra centralizuotos pasų sistemos. ES valstybių piliečiai naudojasi nacionaliniais pasais. Tačiau nuo 1985 metų Europos pasas pradėtas išdavinėti visose ES valstybėse, palaipsniui keičiant senuosius pasus. Pasų išdavimas ir toliau priklauso valstybių narių kompetencijai. Europos pasas yra vienodo formato, pusiau kietu tamsiai raudonu viršeliu, ant kurio pasą išdavusios valstybės narės nacionaline kalba užrašyta "Europos Bendrija", tos valstybės pavadinimas ir įspaustas jos herbas.

 Didžiausi Europos Sąjungos šalių susivienijimo laimėjimai:

  • Po II pasaulinio karo labai greitas atkurtas Vakarų Europos ūkis.
  • Sukurtas aukštas socialinis gerbūvis.
  • Panaikinta naujų karinių konfliktų tarp Vakarų Europos šalių grėsmė.
  • Sukurta didelė bendra rinka, paskatinusi konkurenciją ir gamybos našumą, padidinusi prekių bei paslaugų kokybę.
  • Europa tapo lygiavertė ekonomikos galiūnų - JAV ir Japonijos - konkurentė.
  • Įvesta bendra valiuta - Euras (su kai kuriomis išimtimis).
 < Atgal

 

© Valstybės sienos apsaugos tarnyba. Visos teisės saugomos. Sprendimas: Idamas, Infostruktūra. Įdiegta Smart Web sistema.