2017 m. sausio 18 d., trečiadienis
 
English
Į pradžią
VALSTYBĖS SIENOS APSAUGOS TARNYBA
prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos
Kontaktų sąrašas Savanorių pr. 2, LT-03116 Vilnius, Lietuva
Tel. (+370 5) 271 9305
Faks. (+370 5) 271 9306
Į./k. 188608252
Vertikalus meniu




 
Lankytojų statistika
Skaičiuojama nuo: 2007-05-01
Iš viso apsilankė: 7970672
Šiandien apsilankė: 3732
Dabar naršo: 51

Biudžetinė įstaiga
Įmonės kodas 188608252

Savanorių pr. 2
LT-03116 Vilnius, Lietuva
Tel. (+370 5) 271 9305
Faks. (+370 5) 271 9306

Pasitikėjimo telefonas
8-800 10 112

El.paštas dvks@vsat.vrm.lt

Duomenys apie VSAT prie VRM kaupiami ir saugomi Juridinių asmenų registre

Sienos apsaugos raida

1918 m. vasario 16 d. atkūrus Lietuvos Respublikos nepriklausomybę, valstybės siena nuolat keitėsi, todėl keitėsi ir jos apsauga. Valstybės sieną saugojo muitinių sargybos, nepriklausoma milicija, kariuomenės daliniai, buvo ir nesaugomų valstybės sienos ruožų.

1920-ųjų vasario 1-ąją, buvo pradėtas formuoti 1–asis parubežinis (pasienio) pulkas. Jo vadu paskirtas plk. ltn. Petras Kubiliūnas.

1922 m. birželio 29 d. įteisinta kaip Pasienio pulko šventė.

1923 m. iš 3 pėstininkų pulkų ir Pasienio apsaugos pulko suformuota Pasienio apsaugos divizija. Ji perėmė visą valstybės sienos apsaugą. 1924 m. sausio 1 d. valstybės sienos apsaugą perėmė Pasienio policija, pavaldi Vidaus reikalų ministerijai. Valstybės sienos apsauga buvo padalinta į barus, kurie sutapo su apskričių ribomis.

Sienos su kiekviena kaimynine valstybe apsaugos būdai pastebimai skyrėsi.

Lietuvos ir Latvijos ekonominio gyvenimo sąlygos mažai skyrėsi, todėl sienos apsauga buvo minimali: 576 km ilgio sieną saugojo iš viso 200 pasieniečių.

Sausumos siena su Vokietija, ėjusi Šakių ir Vilkaviškio apskritimis ir beveik nesikeitusi daugiau kaip 500 metų, buvo pagrindinis kontrabandos kelias, todėl šią sienos atkarpą - apie 70 km - taip pat saugojo 200 pasieniečių.

Baltijos jūra tapo nuolatine pasieniečių ir kontrabandininkų ginkluotų susirėmimų vieta, nes čia buvo plukdomos įvairios kontranadinės prekės.

Valstybės siena su Lenkija buvo sudėtingiausia, nes iki 1920 m. pabaigos vyko ginkluoti susirėmimai, kol nebuvo nustatyta neutralioji linija, 1923 m. – demarkacijos ir nuo 1929 m. - administracijos linija. Tačiau ir toliau, iki 1939 m., kai Vilniaus kraštas buvo grąžintas Lietuvai, ši valstybės sienos atkarpa buvo nerami.

Tokia Lietuvos valstybės siena išliko iki Lietuvos Respublikos okupacijos 1940 m., kai pasienio policijos pareigūnai buvo išvaikyti arba represuoti. Sieną su Vokietija ėmė kontroliuoti SSRS kariuomenė.

Po Antrojo pasaulinio karo Lietuva patyrė antrąją sovietinę okupaciją, o tuometinė Sovietų sąjungos valdžia saugojo tik dabartinę sieną su Lenkija.

Lietuvai praradus nepriklausomybę, buvo sugriauta ir valstybės sienos apsaugos sistema.

1990 m. kovo 11 d. atkūrus nepriklausomą Lietuvos valstybę, buvo būtina užtikrinti valstybės sienos saugumą bei neliečiamumą. Tų pačių metų spalį prie tuometinio Krašto apsaugos departamento pradedama formuoti Pasienio apsaugos tarnyba.

Nuo lapkričio pradėta ekonominė valstybės sienos apsauga: prie visų pagrindinių krašto kelių įrengti 64 pasienio kontrolės punktai.

Nuo pat valstybės sienos kontrolės pradžios beginkliai pasieniečiai buvo užpuldinėjami SSRS represinių struktūrų: sužalota apie 40 Lietuvos pasieniečių, sudeginti ir sudaužyti jų vagonėliai, pagrobtos ir susprogdintos mašinos.

1991 m. gegužės 19 d. Lietuvos ir Baltarusijos pasienyje tarnybos metu nušautas Krakūnų pasienio posto pamainos viršininkas Gintaras Žagunis. Tai pirmasis Lietuvos pasienietis, žuvęs po Nepriklausomybės atkūrimo.

G. Žagunis po mirties apdovanotas I laipsnio Vyčio Kryžiaus ordinu, jo vardu pavadinta Šalčininkų rajone, Dieveniškių kilpoje, pastatyta užkarda, čia jam taip pat atidengta memorialinė lenta.

1991 m. liepos 31 d. pasaulį sukrėtė Medininkų žudynės – sovietų ypatingos paskirties milicijos būrys (OMON) sušaudė septynis Lietuvos valstybės sienos gynėjus, muitininkus ir policininkus, vykdžiusius tarnybą šalies pasienyje su Baltarusija.

Netektys virto skaudžiomis pamokomis: pradėta ginkluoti pasienyje budinčius žmones, pagal galimybes aprūpinti juos ryšių technika.

1992 m. Pasienio apsaugos tarnyba pervardyta į Valstybės sienos apsaugos tarnybą (VSAT), o 1994 m. liepos 18 d. Vyriausybės nutarimu Krašto apsaugos ministerijos Valstybės sienos apsaugos tarnyba reorganizuota į Pasienio policijos departamentą prie Vidaus reikalų ministerijos (VRM).

1993 - 1997 m. pasirašomos sutartys su kaimyninėmis valstybėmis – Latvija, Baltarusija, Lenkija ir Rusija dėl valstybių sienų nustatymo ir delimitavimo.

1999 m. vėl įteisinta dar prieškaryje švęsta Pasieniečių diena – birželio 29 d.

Nuo 2001 m. gegužės 1 d. Pasienio policijos departamentas reoganizuotas į Valstybės sienos apsaugos tarnybą prie VRM.

Nuo 2004 m. gegužės 1 d. VSAT pradėjo saugoti išorinę Europos Sąjungos sieną su Rusijos Federacijos Kaliningrado sritimi bei Baltarusija.

VSAT ypač daug prisidėjo prie to, kad Lietuva taptų svarbi bendros Europos Sąjungos (ES) saugumo ir stabilumo dalis. Įdėta daug pastangų derinant tarnybos veiklą su ES keliamais reikalavimais, įgyta neįkainojamos patirties racionaliai pritaikant ES metodinę ir naudojant finansinę paramą, skirtą Lietuvos sienų apsaugai sustiprinti.

2007 m. gruodžio 21 d. Lietuva tapo pilnateisė Šengeno zonos narė.

VSAT pareigūnai šiuo metu kontroliuoja, kad Šengeno sutarties valstybių išorės sienos saugumas atitiktų griežčiausius reikalavimus, o asmenų ir transporto priemonių eismas vyktų saugiai, sklandžiai ir greitai. 2007 m. gruodį Šengeno sutarties reikalavimai imti taikyti ir vykstantiesiems per per Lietuvos oro uostus.

Lietuvos valstybės sienos ilgis yra 1763 kilometrai. Lietuvos pasieniečiai saugo ir kontroliuoja dešimtadalį visos Šengeno sutarties valstybių išorės sausumos sienos – 1070 km.

Lietuvai įsiliejus į Šengeno erdvę, buvo panaikinta dokumentų kontrolė pasienyje su Lenkija ir Latvija, o sienos ruožų apsauga su Baltarusija bei Rusijos Federacijos Kaliningrado sritimi – sustiprinta.

 

 < Atgal

 

© Valstybės sienos apsaugos tarnyba. Visos teisės saugomos. Sprendimas: Idamas, Infostruktūra. Įdiegta Smart Web sistema.